Rimas Zigmas Bičiūnas gimė 1945 08 13 Rokiškio r., Panemunyje. Tapytojas

 

1972 m. baigė tapybos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute, dėstė A. Gudaitis. Nuo 1972 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo 1975 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nutapė švenčių, darbo, poilsio tematikos, alegorinių kompozicijų, lyriškų peizažų, natiurmortų, laisvai interpretuotų portretų. Kūriniams būdinga ekspresyvi tapyba, figūrų deformacija, ryškių, kontrastingų spalvų deriniai, optimizmas. Dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo laureatas (1997).

 

Darbų yra įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Kauno M. K. Čiurlionio dailės, Latvijos, Gruzijos muziejai, Valstybinė P.M. Tretjakovo galerija Maskvoje, Dr. Ludwigo modernaus meno muziejus Kelne Vokietijoje, Bulgarijos, Čekijos nacionalinės galerijos, Lenkijos šiuolaikinio meno galerija, privatūs meno kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje.

 

Rimas Bičiūnas išsiskiria iš savo kartos dailininkų A. Kuro, A. Šaltenio, K. Dereškevičiaus ir kitų, kurie bodėjosi romantika ir ieškojo netikėtų paprasto kasdieniško gyvenimo siužetų, ironizavo juos supančią aplinką. Jam, kaip A.Gudaičio mokiniui, labiau imponavo „Paryžiaus mokyklos“ dailininkų kūryba ir prancūzų tapyba, ypač H.Matiso, P.Picasso, R.Dufy, M.Chagallo, Ch. Southine'o. Todėl Bičiūno paveikslai džiaugsmingi, spalvingi, nutolę nuo kasdienybės rūpesčių. Jo herojai šypsosi, krečia išdaigas, juokauja. Kompozicijos gimsta kaip laisvos kūrybos pasireiškimas, kaip išradingos meninės improvizacijos. Šia prasme jis artimas lietuvių tapytojams A. Gudaičiui, J. Čeponiui, A. Petruliui.

 

Mėgstamiausi dailininko motyvai susiję su tradicija, jis dažnai semiasi įkvėpimo lietuvių tautodailėje – iš ten atkeliauja karnavalai, paukščiai, stilizuoti žydintys medžiai, gėlės vazose, katinai ir kiti naminiai gyvulėliai. Iš profesionaliosios dailės jis perima menininkų gyvenimo scenas (dailininkas ir modelis, muzikantai) ir moters paveikslo sampratą: Florų su puošniais turtingais natiurmortais, elegantiškų pozuotojų, svajotojų, mistinių būrėjų, triveidžių, besiilsinčių, šokančių, gurkšnojančių vyną. Visa tai pateikiama su jam būdingu švelniu jumoru. Bičiūno kūryboje beveik nėra grynų peizažų. Jie pripildyti stilizuotų medžių, namų, gėlių, čiulbančių paukštelių, kurie puikiai jaučiasi dailininko vaizduotės sukurtame pasakiškame peizaže. Jo natiurmortai visada šventiški, spalvingi, su gėlėmis, liaudies skulptūrėlėmis, verbomis ir ąsotėliais. Ypatingai šventiška pati tapyba – žaižaruojanti spalvomis, dažniausiai dominuojant ryškiai mėlynų, raudonų ar oranžinių tonų harmonijai.

 

Parengta pagal Dailininkų sąjungos tinklalapio informaciją.

 

Rimas Bičiūnas. “Tapybos džiaugsmas”. Albumas. Vaga, 2014 m.