Budrys Ignas (1933-1999)

Tapytojas, akvarelininkas, pedagogas, gimė 1933 m. gruodžio 25 d. Grigaičiuose (Plungės vls., dab. Plungės r.), mirė 1999 m. sausio 29 d. Vilniuje. 1959 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1960–1965 m. dėstė Vilniaus vaikų dailės mokykloje ir Lietuvos dailės institute.

Nuo 1959 m. dalyvavo parodose, 1960–1994 m. surengė apie 20 individualių parodų.

Sukūrė savito stiliaus lyriškų ir dramatiškų, įtaigių lietuvių bruožų peizažų, teminių kompozicijų (ciklai „Senasis Vilnius“, 1961–1983 ir 1988–1993; „Žemaitija“, 1962–1973; „Eglė žalčių karalienė“, 1964–1979; „Lietuva - mano džiaugsmas ir skausmas“, 1989–1993), portretų (Antanas Švažas, 1962; Jonas Graičiūnas, 1964 ir 1983), natiurmortų („Natiurmortas su dievukais“, 1964). Kūriniams būdinga sodrus koloritas, ryškus kontūrinis piešinys, laisvas platus potėpis, meistriška technika. Nuolatinę jo darbų ekspoziciją turi parengęs Žemaičių dailės muziejus.

Parengta pagal: Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 3, p. 562.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: