Rusų tapytojas, restauratorius, meno istorikas, muziejininkas. Gimė 1871 m. kovo 25 d. Budapešte, mirė 1960 m. gegužės 16 d. Maskvoje. 1893 m. baigė Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą. 1894–1896 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje (I. Repino mokinys), 1896–1903 m. Ažbe's mokykloje Miunchene. Nuo 1898 m. dalyvavo parodose, draugijos „Meno pasaulis“ („Mir iskusstva“) veikloje. 1913 –1925 m. Tretjakovo galerijos Maskvoje, 1918–1930 m. Maskvos centrinių restauracijos dirbtuvių direktorius (1944–1960 m. mokslinis vadovas). SSRS MA narys (1943). 1944–1960 m. SSRS MA Meno istorijos instituto direktorius.

Nutapė spalvingų poetiškų impresionistinių peizažų („Kovo sniegas“, 1905; „Šermukšnėlė“, 1915; „Šerkšnas“, 1919), natiurmortų („Chrizantemos“, 1905), psichologinių portretų (akademikų – N. Zelinskio, 1932, E. Tarlės, 1946). Parašė knygas „Rusų meno istorija“ (1909–1916), „I. E. Repinas“ (1937), „Senosios rusų ikonos“ (1958).