Kasiulis Vytautas (1918-1995)

Tapytojas, grafikas. Gimė 1918 m. balandžio 23 d. Simne (Alytaus r.). Mirė 1995 m. kovo 12 d. Paryžiuje.
1941 m. baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, kuriame dėstė 1941–1944 m. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. gyveno Freiburge, dėstė Dailės ir amatų mokykloje (École des Arts et Métiers), 1947–1949 m. vadovavo piešimo klasei. Nuo 1948 m. gyveno Paryžiuje. Vytauto Kasiulio kūrybos raidą paveikė paryžietiška aplinka ir prancūzų kultūra. Gyvenant ten susiformavo dailininkui būdinga tapymo maniera bei kūrinių atlikimo būdas. Tamsoką ankstesniųjų aveikslų koloritą pakeitė šviesių spalvų žaismas, plokščios kompozicijos, sudarytais iš spalvinių tapybos patėpių, brūkšnių, kurdomos figūrų ir daiktų junginius. Dailininko kūryba įgavo tiek paryžietiško žaismingumo, ironijos, tiek ir temų požiūriu, V. Kasiulis vaizdavo Paryžiaus gyventojus, cirko artistus, muzikantus, Monmartro kavinių lankytojus, arlekinus ar žokėjus, šventuosius (Šv. Kazimierą, Šv. Petrą), jų figūros supintos su arabeskiškomis linijomis, kuriamas karnavalo efektas. Vytautas Kasiulis sava kūryba skleidė šviesiąsias gyvenimo puses, sava stilistika sukūrė ypatingą reginį be nerimo, dramos, ar įtampos ženklų. Buitinio žanro paveikslai – realistiniai, psichologiški, su humoro elementais. Modernistiniams būdingas lyrizmas, dekoratyvumas, improvizacija.

Dailininkas sukūrė ir piešinių, pastelių, akvarelių, litografijų, apipavidalino prancūzų kino filmą „Dvigubas gyvenimas“ (1954). Surengė individualių parodų Kaune (1943), Freiburge (1947), Paryžiuje (1950–1955), Berlyne, Londone, Kopenhagoje, Stokholme, Čikagoje, Niujorke ir kt. V. Kasiulis nutapė figūrinių kompozicijų („Dailininko šeima“, „Moteris su kūdikiu“), portretų („Autoportretas“, „Lietuvaitė“, „Čigonė“, P. Osmolskio – 4 dešimtmetis (LDM), lyrinių peizažų, natiurmortų.

Tekstas parengtas pagal LDM dailininkų duomenų bazę; „Visuotinę lietuvių enciklopediją“ (V., 2006, t. 9, p. 531) ir pagal leidinį „Lietuvos valstybės kūrėjai. XX a. pirmosios pusės portretai“ (V., 2006, p. 78)