Kėdainis Juozas (1915-1998)

Skulptorius, dėstytojas. Gimė 1915 m. gruodžio 31 d. Karaliūniškyje (Kupiškio vls., dab. Kupiškio r.), mirė 1998 m. lapkričio 12 d. Vilniuje. 1939 m. baigė Kauno meno mokyklą. 1945–1951 m. dėstė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, nuo 1951 m. dėstė Dailės institute (profesorius – 1970). Nuo 1944 m. dalyvauja parodose. 1976 m. Vilniuje surengė individualinę parodą.

J. Kėdainis prisidėjo prie vario kalybos atgaivinimo Lietuvoje. Sukūrė (iš medžio, granito, marmuro, aliuminio, geležies, vario, terakotos) buitinės tematikos kamerinių („Kolūkio arklininkas“, „Arkliaganis“ – abi 1957; reljefai „Naujakuriai“ 1948, „Arimų legendos“ 1985), dekoratyvinių („Poilsis“ Druskininkuose 1959; reljefai Panevėžio dramos teatrui, 1968) skulptūrų, antkapinių paminklų (P. Cvirkos Rasų kapinėse Vilniuje, 1950, M. Katiliūtės Petrašiūnų kapinėse Kaune, 1972), medalių. Kūrybai būdinga aiški kompozicija, apibendrintos, kai kada stilizuotos formos, jų pusiausvyra, raiški lipdyba.

Apdovanojimai: LTSR valstybinė premija (1958); LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1961).

Parengta pagal: LIMIS, Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: