Mackonis-Mackevičius Jonas (1922-2002)

Tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas. Gimė 1922 m. lapkričio 9 d. Paąžuolėje (Kaniavos vls., dab. Varėnos r.), mirė 2002 m. kovo 16 d. Vilniuje. Vigirdo Mackevičiaus tėvas. R. Mackonio brolis. Dr. (hum. m.; menotyros kand. 1968). 1948 m. baigęs Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą 1948–1951 m. dėstė jame. 1951–1989 m. dėstė Lietuvos dailės institute; prof. (1983).

Nuo 1950 m. dalyvavo parodose; individualios Vilniuje; Kaune (abi 1982). Nutapė teminių kompozicijų („Audėjas“ 1971, „Dzūkų vestuvės“ 1974, „Filomatai“ 1979, „Pilėnai“ 1982, „Taip gimė Lietuvos opera“ 1986, „Barbora ir Žygimantas“ 1993, „Mindaugo karūnavimas“ 1997; „Šv. Brunonas Lietuvos žemėje – Anno Domini 1009“ 2002), portretų (bitininko Šimo, 1970, vaikaičio Jogailos, 1973, M. Šlapelienės, B. Grincevičiūtės, abu 1977, A. Šabaniausko, 1983, M. Mažvydo, 1997), peizažų (daugiausia Vilniaus senamiesčio). Paveikslams būdinga lyrizmas, statiška kompozicija, dekoratyvumas, smulkios, kruopščiai ištapytos detalės.

Parašė dramos kūrinių („Tiltas“ 1948, „Piršliai“ 1958, „Ulijona“, past. 1962, išsp. 1963, „Ledi Makbet iš Akmenės“, išsp. 1979), libretų operoms (V. Klovos „Pilėnai“ 1956, „Du kalavijai“ 1965, „Amerikietiškoji tragedija“ 1968, B. Dvariono „Dalia“ 1959, A. Račiūno „Saulės miestas“ 1965), A. Belazaro muzikinei komedijai „Auksinės marios“ (su L. Janušyte, 1955), B. Grobulskio operetei „Naujametinis karnavalas“ (1965), scenarijų filmui „Julius Janonis“ (1959), monografijų („Antanas Žmuidzinavičius“ 1957, „Lietuvos scenografija“, su G. Aleksiene, 1969, „Aleksandras Vitulskis“ 1972), atsiminimų („Boružės odisėjos“ 2003). J. Mackonio kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, t. 13.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: