Martinaitis Antanas (1939-1986)

Tapytojas, pedagogas. Gimė 1939 m. birželio 20 d. Vandžiogaloje (Kauno r.), mirė 1986 m. birželio 20 d. Kaune. 1964 m. baigė Vilniaus dailės institutą (mokytojas – Antanas Gudaitis). Nuo 1969 m. dėstė Kauno vaikų dailės mokykloje. Nuo 1965 m. dalyvavo parodose: Kaune (1966, 1980), Vilniuje (1968, 1970), Liepojoje (Latvija, 1973) surengė individualias parodas. Po mirties (1987) apdovanotas Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos valstybine premija.
Nutapė peizažų („Žydėjimas ant Laumių kalno“ – 1971 (Lietuvos dailės muziejus, toliau – LDM), figūrinių kompozicijų („Pabaigtuvės ant Gudkalnio“ – 1969, „Junkilų moterys ir Varmikė“ –1974, „Moterys ir paukščiai“ – 1975), natiurmortų („Natiurmortas su vėžiais“ – 1973, „Natiurmortas“ – 1977 (LDM). Kiti darbai, saugomi LDM: „Pavasaris“ (1967), „Varnikės giesmė“ (1973), „Motinystė“ (1979), „Kelionė į Anapilį“ (1985) ir kt.
Ir peizažuose, ir kompozicijose, natiurmortuose, kurie tradiciškai sudaryti daugiausia iš įvairiausių kaimo buities daiktų, ryški kompozicijos sandara. Tapyba pasižymi vieninga motyvo ir stiliaus samprata. Menininkui svarbiausia plastinė dailės kalba – ritmiški potėpiai, faktūros, skirtingai laužiančios šviesą, kelių kontrastingų spalvų dominančių pagrindu sukurtas koloritas. Ekspresyviai traktuojamai erdvei pajungti visi paveikslo sandai, suardyti objektų tūriai.

Parengta pagal: Lietuvos dailės muziejaus dailininkų duomenų bazę.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: