Motiejūnas Alfonsas (1912-1979)

Alfonsas Motiejūnas (1912 m. Ruponiai –  1979 m., Vilnius) – Lietuvos tapytojas, vienas ryškiausių lietuvių koloristinės tapybos atstovų.

Nuo 1933 m. mokėsi Kauno meno mokykloje. 1941m. baigė Vilniaus dailės akademiją 1947-1951 m. dėstė Vilniaus dailės institute, 1952-1979 m. dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate.

Nutapė peizažų, portretų, natiurmortų, sukūrė grafikos, scenografijos kūrinių. Peizažams būdingas ekspresyvumas, impresionistinis motyvų interpretavimas, grynų spalvų darna, šiurkščios faktūros, savita tapybos maniera (vibruojančios spalvos, šviesos žaismas), portretams – tikslus piešinys, psichologiškumas, portretuojamojo charakterio išryškinimas. Nuo 1941 m. dalyvavo parodose, individuali paroda surengta Vilniuje 1963 m.

A.Motiejūno mokytojais buvo žymiausi to meto kūrėjai, pedagogai Justinas Vienožinskis, Antanas Žmuidzinavičius, Petras Kalpokas, Jonas Šileika, Adomas Galdikas ir kiti. Dailininkas daug keliavo po savo kraštą, kūrė bet kokiomis sąlygomis – dirbdamas Vilniaus dailės institute, Lietuvos dailininkų sąjungos organizuojamų plenerų metu, dalyvaudamas kilnojamosiose parodose.

Didžiausia A.Motiejūno tapybos ir piešinių kolekcija saugoma Lietuvos dailės muziejuje (158 tapybos ir 44 piešiniai). Dalis kūrinių buvo įsigyta iš bendrų parodų nuo 1944 m. Po dailininko mirties 1983 m. Lietuvos dailės muziejuje buvo surengta jo personalinė paroda, o 1984 m. dailininko žmona Valerija Motiejūnienė muziejui perdavė 66 tapybos darbus. Dailininko sūnus Rimantas muziejui padovanojo 28 piešinius ir eskizus: autoportretus, motinos, tėvo, žmonos, vaikų, įvairių modelių portretus.

Parengta pagal LDM tinklalapio informaciją.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: