Ostrauskienė Valerija (1927-1997)

Valerija Ostrauskienė. Dailininkė, tapytoja. Gimė 1927 m. spalio 29 d. Traupyje (Anykščių r.). Mirė 1997 m. rugpjūčio 11 d. Kaune. 1951 m. baigė Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, dekoratyvinę ir monumentaliąją tapybą (vitražo specialybė). Dailės parodose dalyvauja nuo 1956 m.

Sukūrė teminių kompozicijų: „Nerimas (1966), „Osvencimas“ (1967), „Dzūkija“ (1968), „Pavasario šventė“ (1973), „Moteris prie seno namo“ (1981, LDM). Nutapė portretų: Antano Aleksandravičiaus (1963, LDM), „Motina su vaiku“ (1967), „Senamiesčio madona“, „Mėnesiena“ (abu 1977), taip pat – peizažų („Ruduo“ – 1966, „Pavasaris prie Petrašiūnų“ – 1967 (LDM), „Vasaros naktis“ – 1983), sienų tapybos kūrinių. Kūryba metaforiška, su simboliniais vaizdiniais; formos apibendrintos, koloritas dekoratyvus, kontrastingų spalvų.

"Valeriją Ostrauskienę sovietmečio funkcionieriai kaltino „formalizmu“ ir pernelyg modernia kūrybine raiška. Nūdienos menotyrininkai dailininkę pagarbiai tituluoja neeiline meno pasaulio asmenybe. Jos kūryba leidžia pažvelgti į vis dar nepakankamai išnagrinėtą sovietmečio epochos meną. Tai menininkė, kuri šiandien priskiriama prie „tyliojo modernizmo“ atstovų.
Ostrauskienės kūryba prisodrinta spalvinės simbolikos, gilios potekstės, formų metaforiškumo. Tapytoja su didele ekspresija ir menine jėga koncentravo drobėse ištisos pokario tautos tragizmą. Valerija Ostrauskienė paliko neabejotiną išliekamąją vertę turinčių kūrinių, liudijančių menininkės reikšmę XX a. Lietuvos dailės raidai". Eugenijus Nalevaika

Parengta pagal LDS informaciją.

Autorės kūriniai aukcionuose: