Savickas Augustinas (1919-2012)

Augustinas Savickas – lietuvių dailės klasikas; jo kūryba pasižymi monumentalumu, menininkas savitai interpretuoja, aktualizuja kultūros tradicijas. Kūryboje dominuoja tamsūs pilkšvai melsvi tonai, vertikalėmis grįsta kompozicija, pasyvios personažų pozos. Dailininkas remiasi naiviojo meno stilistika ir ją savitai transformuoja.

Dailininkas (tapytojas), dailėtyrininkas. Gimė 1919 m. gegužės 12 d. Kopenhagoje. Rašytojo ir diplomato Jurgio Savickio sūnus. 1939 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. 1940 m. mokėsi Vilniaus meno mokykloje, 1941–1944 m. studijavo tapybą Maskvos dailės mokykloje. 1949 m. baigė Vilniaus dailės institutą (studijavo pas Justiną Vienožinskį, Vytautą Mackevičių). Nuo 1951 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 1951–1972 m. ir nuo 1985 m. Lietuvos dailės instituto dėstytojas (docentas –1965). 1963 m. Menotyros mokslų kandidatas, 1993 m. Menotyros daktaras. LTSR nusipelnęs meno veikėjas (1965). 1973–1979 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos Istorijos institute. 1985–1993 m. destė Vilniaus dailės institute (Tapybos katedros profesorius). 1988 m. TSRS Mokslų Akademijos narys korespondentas. Nuo 1949 m. dalyvauja parodose: Vilniuje (1969, 1970, 1983, 1991, 1994, 2000, 2004), Kaune (1959, 1965, 1969, 1972, 1984) ir kt. surengė individualias parodas. 1966 m. apdovanotas Valstybine premija, 1994 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio 5 laipsnio ordinu, 1999 m. – Nacionaline premija.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu nutapė daugiausia lyriškų, epiškų peizažų („Vilniaus apylinkės žiemą“ – 1952–1953, „Atbudimas“ – 1957, „Prie Vilnelės“ – 1961), dramatiškų teminių kompozicijų („Pirčiupių kaimo tragedija“, 1959), portretų (Raimučio – 1959, moters – 1962). 8–9 dešimtmetyje nutapė savitų, elegiškos nuotaikos, kasdieninį gyvenimą poetizuojančių figūrinių kompozicijų („Vakaras“ – 1977, „Susitikimas“ – 1979, „Senis ir vakaras“ – 1983, „Sutemos“ – 1985), ekspresyvios tapysenos portretų (V. Daunoro – 1983, J. Budraičio – 1984), natiurmortų („Gėlės ir skulptūrėlė“ – 1977, „Mediniai dievai“ – 1984) peizažų („Pavasario ritmai“ – 1976, „Vakaro spinduliai“ – 1979), akvarelių.

A. Savickas parašė lietuvių dailės istorijos knygų: „Peizažas lietuvių tapyboje“ (1965), „M. K. Čiurlionis“ (su E. Mieželaičiu, 1971), autobiografinę knygą „Nerami kelionė“ (1977), straipsnių apie lietuvių dailę ir dailininkus; vienas „XX a. lietuvių dailės istorijos“ (1982–1983, t. 1, 2) autorių.
Tekstas parengtas pagal internetinės svetainės http://www.ldm.lt informaciją

Autoriaus darbai aukcionuose: