Tarabildienė Domicelė (1912-1985)

Grafikė Domicelė Tarbildienė. 1959 m.

Fotografas Adauktas Marcinkevičius.

Domicelė Tarabildienė gimė 1912 m. gegužės 9 d. Andrioniškyje, Vilkmergės apskrityje, netoli Anykščių. Devynių vaikų šeimoje Domicelė buvo jauniausia. Nuo vaikystės mėgo piešti, lipdė iš molio, drožinėjo. 1929–1935 m. ji mokėsi Kauno meno mokykloje, skulptūros studijoje pas Juozą Zikarą, baigė ją su rekomendacija tęsti studijas užsienyje. 1937 m. Pasaulinėje meno ir technikos parodoje Paryžiuje ji laimėjo aukso medalį už knygų iliustracijas, o už etnografines lėles – Garbės premiją. 1937–1939 m. D. Tarabildienė gilino skulptūros žinias Paryžiaus Valstybinėje aukštojoje dekoratyvinio meno mokykloje (École Nationale Supérieure des Arts Décoratifs) pas Ogiusto Rodeno mokinį profesorių Polį Niklosą. 1938 m. I tarptautinėje dailiųjų amatų parodoje Berlyne už etnografines lėles ji apdovanota medaliu „Fūr Jiervorragende Leistungen“ (Už išskirtinius pasiekimus), 1940 m. už iliustracijas knygai „Šimtas liaudies baladžių“ jai paskirta Valstybinė premija. Dailininkės nuopelnai pripažinti ir įvertinti daugeliu apdovanojimų. 1962 m. jai suteiktas Lietuvos nusipelniusios meno veikėjos vardas, 1972 m. – Lietuvos valstybinė premija, 1974 m. – Lietuvos liaudies dailininkės vardas. Domicelė Tarabildienė mirė 1985 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje. Palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

Pasak "Domicelė Tarabildienė. Kūrybos versmės" (2012.12.20 d., Vilniaus paveikslų galerija) parodos kuratorės Reginos Urbonienės, „gausi ir daugiabriaunė Domicelės Tarabildienės kūryba apima įvairias dailės sritis: estampą, knygų iliustraciją ir taikomąją grafiką, tapybą, skulptūrą ir fotografiją. Visur akivaizdus kūrėjos sugebėjimas apie svarbiausius bendražmogiškus dalykus kalbėti savita, atpažįstama plastine kalba. Dailininkės gyvenimo ir kūrybos laikas prabėgo komplikuotos epochos įvykių verpete, bet, nepaisydama sunkumų, ji išsaugojo gebėjimą dalytis, džiaugtis, puoselėti gėrį ir grožį.“

Autorės kūriniai aukcionuose: