Vaitys Jonas (1903-1963)

Jonas Vaitys gimė 1903 m. spalio 6 d. Kaune (mirė 1963 m.). Per Pirmąjį pasaulinį karą kartu su tėvais patraukė į Rusiją, mokėsi Briansko gimnazijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą, 1922 m. išlaikė konkursinius egzaminus į Justino Vienožinskio įsteigtus Piešimo kursus, kurie netrukus buvo perorganizuoti į Kauno meno mokyklą. Čia jam tapybą dėstė J. Vienožinskis ir A. Varnas. Tų pačių metų lapkritį Jonas Vaitys eksternu įgijo diplomą Vilniaus dailės akademijoje. Iškart po to išvažiavo mokytojauti į Panevėžį, 1940 m. buvo perkeltas į Kauno VI gimnaziją, o 1945 m. sausio 1 d. paskirtas eiti Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės instituto direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas, o 1947 m., atleidus Liudviką Strolį iš direktoriaus pareigų, tapo instituto direktoriumi. 1951 m. iš direktoriaus pareigų pašalintas, tačiu tais pačiais metais pradėjo dirbti Kauno politechnikos instituto Grafinių darbų ir piešimo katedroje.
Jonas Vaitys dalyvavo Pirmojoje Nepriklausomų dailininkų draugijos parodoje (1930). 1936 m. eksponavo savo darbus Vasaros dailės parodoje, vėliau dalyvavo II-V Rudens dailės parodose. Dailininkas siekė įsisavinti įvairių meno krypčių patirtį – impresionizmo, postimpresionizmo, ekspresionizmo – kurių įtaka atsispindėjo jo kūryboje. Didžiausią J. Vaičio kūrybinio palikimo dalį sudaro peizažai, tačiau jis kūrė ir realistinės, socialinės tematikos paveikslų. Dailininko sukurtiems portretams būdingi ryškūs psichologiniai charakteriai ir virtuoziškos tapybos priemonės – tapymas žalsvais, melsvais, balzganais, rausvais tonais, komponavimas, naudojant šaltos šviesos ir šiltų šešėlių kontrastus. Prieškario kūrybiniu laikotarpiu dailininkas dažnai vaizduodavo žmones, kaip tam tikrų profesijų atstovus, sukūrė paveikslus: „Kalvis“ (1936), „Mašinistas“ (1936) ir kt.
A. Dūda, „Jonas Vaitys“, Vilnius, 1967; N. Tumėnienė, „Jonas Vaitys“ // Jonas Vaitys. Tapyba. Artseria, 2003, psl. 6-8.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: