Valiukaitė-Juknienė Sofija (1915-2006)

Kauno meno mokyklos dekoratyvinės tapybos studijos mokiniai su profesoriumi A. Žmuidzinavičiumi. Sofija Valiukaitė - pirmoje eilėje, antra iš dešinės. 1937 m.

Sofija Valiukaitė - Juknienė. Dailininkė tapytoja. Gimė 1915 m. Rygoje, mirė 2006 m. Kaune. 1949 m. baigė Kauno valstybinį taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą, dekoratyvinę ir monumentaliąją tapybą. Diplominiam darbui (pano "Vaikų žaidimai") vadovavo profesorius St. Ušinskas. Dailės parodose dalyvauja nuo 1958 m.
Dailininkės darbų yra įsigijęs M. K. Čiurlionio muziejus, Lietuvos Dailės muziejus, Žemaitkiemio galerija, Dotnuvos Žemės ūkio akademijos galerija, privatūs kolekcionieriai iš Vokietijos, JAV, Švedijos. Sofija Valiukaitė-Juknienė surengė 20 personalinių parodų įvairiose Lietuvos Respublikos vietose. Per kūrybinį laikotarpį dailininkės darbai du kartus degė gaisruose (kaimo sodyboje sudegė nemažai jaunystės periodo darbų, vėliau dar vienas gaisras kilo mediniame name Kaune, kur buvo dailininkes dirbtuvė), todėl iki šių dienų menininkės kūrybinis palikimas išliko nepilnai.

"Dailininkės Sofijos Valiukaitės-Juknienės vardas yra gerai žinomas meno mylėtojams ir dailininkams. Ji priklauso tai dailininkų kartai, kuri sėmėsi dailės žinių ir įkvėpimo dar Nepriklausomoje Lietuvoje. S. Valiukaitei dėstė prof. St. Ušinskas, P. Kalpokas, J. Šileika, V. Didžiokas ir kt., kurie šiandien priklauso Lietuvos dailės klasikai.

Ilgame gyvenimo kelyje dailininkei teko ne tik piešti, tapyti, bet ir dirbti pedagoginį darbą. S. Juknienė 32 metus dėstė piešimą, kompoziciją, tapybą meno mokyklose, keletą metų vadovavo Kauno Dailės Technikumui (...). Sofijos Juknienės meninis pasaulėvaizdis poetiškas, emocingas ir netgi mįslingas. (...). Dailininkė stipri peizažistė. Ji giliai jaučia gamtą, tarsi kvėpuotu su ja vienu ritmu. Jos peizažams būdinga aiški kompozicija, įspūdingos spalvinių tonų ir pustonių dermės (...). Tapytoja sukūrė nemažai peizažų, kurie kupini etnografinių motyvų (ciklas "Senoji Lietuva", "Zervinai", "Sena koplyčia", "Smutkeliai" ir kt.). Tačiau didžiausią įspūdį palieka peizažai, kuriuose juntama žemės, vandens ir dangaus jungtis, kosmoso platybių iliuzija (...). Iš lietuvių peizažistų jai artimi tapytojų A. Petrulio, Samuolio, Dobužinskio darbai (...). Visą kūrybinį gyvenimą Sofiją Juknienę inspiravo jos mokytojų V. Kairiūkščio, V. Didžioko pamokos apie paveikslo erdvės komponavimo paslaptis, apie vaizdo dominantę, kurių dėka darosi iškalbus linijų, tonų, spalvų tembras. (...)

Sofija Juknienė yra sukūrusi visą eilę natiurmortų, kuriuose mus supantys daiktai bei interjero vaizdai kalba apie žmogaus egzistencijos paslaptį, apie žodžiais nenusakomą laiko tėkmę. Dailininkės sukurtų natiurmortų elegantiška kompozicija, netikėtos daiktų sąšaukos, kartais kontrastingai raiškios, o kartais prigesintos pastelinės spalvų dermės ("Dirbtuvės interjeras", "Natūra su žibaline lempa", "Kėdė ir vaisiai"). Natiurmortai su dailininkės aplinkoje esančiais daiktais, gėlėmis, nežinomų tautodailininkų sukurtomis Šventųjų statulėlėmis liudija dailininkės sielos subtilumą, jos sugebėjimą prakalbinti daiktų tylą." Akademikas Algirdas Gaižutis.

Dailininkė taip pat sukūrė įspūdingų portretų (G. Kuprevičiaus, Advokatės A. Klibaitės, Aktorės A. Mackevičiūtės, B. Didžiokienės, A. Kostkos ir kt.). LDM saugomi darbai: „Moters portretas“ (1983).

Parengta pagal: Algirdas Gaižutis, Marija Jukniūtė. Sofija Valiukaitė-Juknienė. Tapyba. Kaunas, 2001.

Autorės darbai aukcionuose: