Varanka Vytautas (1904-1990)

Dailininkas Vytautas Varanka (1904 - 1990) praėjo savotišką ir sudėtingą savo gyvenimo ir kūrybos kelią. 1933 m. baigė Kauno meno mokyklą, kurioje žymių dailininkų A, Galdiko, M. Dobužinskio, A. Varno vadovaujamas studijavo piešimą ir grafiką. Po to kelerius metus, kaip ir dauguma to meto dailininkų, dirbo piešimo mokytoju. Mokytojavo Pasvalyje, Tauragėje, Trakuose. Jausdamas poreikį tobulintis 1941 m. persikėlė į Vilnių ir vėl ėmė studijuoti dailę Dailės akademijoje, kurią baigė 1943 m. Tapęs profesionaliu dailininku kurį. laiką dirbo ,,Jaunimo gretų“ meniniu redaktoriumi ir „Komjaunimo tiesos“ redakcijoje iliustratoriumi, vėliau laikraščių ir žurnalų leidykloje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, prisidėdamas prie Vilniaus atkūrimo darbų. 1950 m. V. Varanka buvo priimtas į LTSR dailininkų sąjungą, ilgą laiką dirbo dailininkų grafikos dirbtuvėse. Čia jis ne tik padėdavo grafikams tiražuoti jų darbus, bet ir pats stengėsi plačiau pažinti grafikos technikos, ieškoti naujų spaudos galimybių. Ypač jį traukė litografijos technika, kuri ilgainiui tapo pagrindine savistovioje kūryboje. V. Varanka yra sukūręs daugelį litografijų, pasižyminčių tiksliu ir kruopščiu piešimu, gerai išnaudotomis litografijos technikos galimybėmis. Jas galima buvo matyti įvairiose dailės parodose. Nuo 1970 m. dirbdamas projektavimo-konstravimo biure susipažino su spalvoto metalo kalstinėjimo technika. Pamėgęs šią dailės sritį, ėmėsi intensyvaus darbo ir sukūrė kelias dešimtis darbų. Taip susiformavo ir išryškėjo dvi — grafikos ir metalo kalstinėjimo sritys, kuriose V. Varanka nežiūrint garbingo amžiaus, aktyviai dirbo.
Dailininkas suformavo savo individualų kūrybos pasaulį, savitą pasaulėjautą ir grožio supratimą. Jam buvo nesvetimi nūdienos gyvenimo reiškiniai, litografijose galima matyti didelių statybų, naujų miestų vaizdus, tačiau, atrodo, kad artimesnės dailininkui yra lietuvių liaudies folkloro, dainų, pasakų, legendų temos, kurios taip dažnos metalo kalstinėjimo darbuose. Pastebėtina, kad visuose V. Varankos darbuose vyrauja ramybė, idiliška nuotaika, harmoningas formų, linijų ritmas. Darbuose nėra tikslaus tikrovės fiksavimo, kaip ir liaudies mene, čia daug stilizacijos, laisvo figūrų, architektūros, ornamentinių motyvų sujungimo. Dėl to darbai turi gryną dekoratyvinį, puošybinį charakterį.
Iš geriausių V. Varankos darbų galima paminėti ciklą litografijų, vaizduojančių senąją Vilniaus architektūrą, „Kareivio motina" (1975), ,,Trakų pilis" (1958), metalo reljefus „Įšoko oželis į rūtų darželį" (1976), „Lietuviai barzdočiai dūmoja" (1970), „Onos bažnyčia" (1970), „Jaunystė" (1980) ir kt.

Parengta pagal LDM pateiktą informaciją.

Autoriaus kūriniai aukcionuose: