Varkulevičius-Varkalis Eugenijus (1956)

Eugenijus Varkulevičius-Varkalis gimė 1956 birželio 25 d. Kaune. 1967-75 m. mokėsi J.Naujalio vidurinėje meno mokykloje. 1975-81 m. studijavo Vilniaus dailės institute. 1982-83 m. studijavo Teofaną Graiką, kopijavo XIII a. freskas. Nuo 1983 m. gyveno Dovainonyse, Beržore, vėliau – Šarnelėje. Studijavo lietuvių liaudies tapybą, restauravo stacijas. 1990-94 m. gyveno ir dirbo Berlyne (Vokietija), 1994-2005 m. – Niujorke (JAV). Dirbo rezidencijoje (Anthology Film Archives), kūrė ir filmavosi eksperimentiniuose filmuose, dalyvavo parodose, hepeninguose, festivaliuose, kūrė muziką J. Meko, Juliaus Ziz filmams. Kartu su J.Meku ir D.Naujokaičiu įkūrė grupę „Music on the 2nd street“. Iliustravo J. Meko knygas „Mano naktys“, „Žodžiai ir raidės“. Nuo 2005 gyvena ir dirba Kaune.

"Nedidelių drobių sudėtingų daugiafigūrių ir pavienių figūrų kompozicijų centre – žmonės ir žmogus, o peizažas ir architektūra tėra tik jų išgyvenimų nebylus stebėtojas ar atspindys. Varkulevičiui pavyksta perteikti žemaitiškos primityvistinės sakralinės tapybos savitumą ir jos ekspresiją dar labiau sustiprinti. Jis archaizuoja, apibendrina formą, bet nedeformuoja jos. Figūros, pastatai, negausūs peizažo elementai ir krikščioniškosios ikonografijos atributika vaizduojama siluetiška, trimatė. Tapoma plačiu atviru eskizišku potėpiu. 

Toks sąmoningas neištobulinimas, šalutinių detalių atsisakymas išryškina vaizduojamų siužetų ritualinį simbolinį charakterį. Tam pačiam tikslui tarnauja tiek archajiška figūrų apranga ar jų supimas į draperijas, tiek sąlygiškas peizažo ir architektūros vaizdavimas. Masės ir spalvos santykis išbalansuojamas. Todėl netikėtas spalvinis akordas, tuščia erdvė dar labiau prikausto dėmesį. Tačiau, kad ir kaip meistriškai autorius kalbėtų ritmais, uždarais apibendrintais figūrų grupių ir pavienių figūrų siluetais, svarbiausia jo raiškos priemone, nuotaikos, jausmo nešėja tampa raudona spalva. Daugelyje kompozicijų raudona pergalingai liepsnoja arba neramiai blykčioja, kai gęsta užtepta dusliais rudais tonais. Kai kuriuose paveiksluose purpuras dramatiškai konfrontuoja su sodria mėlyna ar žaliu smaragdu. Įgaudami ne mažesnę simbolinę prasmę nei patys motyvai spalvų deriniai sukuria lemties, pavojaus nuojautas ir skausmo, liūdesio pojūtį.

Su Kristaus kančių kelio ciklu siejasi ir Varkulevičiaus natiurmortai, įgaunantys krikščioniškųjų simbolių ir relikvijų prasmę. Dramatizmą šiuose paveiksluose pakeičia lyriškesnės ir kontempliatyvesnės nuotaikos. Tapytojas atsisako spalvų ir potėpio ekspresijos subtiliais tonais ir švelniais potėpiais siekdamas perteikti pamaldaus susikaupimo tyloje būseną. Achromatinėmis spalvomis nutapytose drobėse atspalviai subtiliai kinta arba harmoningai derinasi prigesinti alyviniai, raudoni tonai su žaliais ir baltais potėpiais." (Raminta Jurėnaitė, MMC).

Autoriaus kūriniai aukcionuose: