Velykienė Adelė (1928-1982)

Tautodailininkė Adelė Velykienė gimė 1928 m. Ringailių kaime, Kaišiadorių apskrityje, mirė Kaune 1982 m. 1948 m. Adelė, paskatinta brolio dailininko J. Banaičio įstojo į Kauno Dailiųjų amatų mokyklą, bet po poros metų perėjo mokytis prekybos. Visą gyvenimą ji gyveno Kaune, dirbo visuomeninio maitinimo srityje. Tik po sunkios ligos, 1980 metais, pradėjo intensyviai tapyti ir iki mirties nutapė 45 darbus, iš kurių 25 įsigijo Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Darbuose jaučiamas stiprus dvasinis ryšys su kaimu, gamta. Didžiausią tautodailininkės kūrybos dalį sudaro peizažai ir žanrinės kompozicijos, taip pat keletas natiurmortų ir portretų. Autorės kūriniams būdinga spalvų, linijų, kompozicijos ekspresija, naiviajam menui charakteringas fantazijos žaismas, nuotaikingumas.

"Tas namų ramybės ir meilės šeimynykščiams jausmas trykšta iš kiekvieno kūrėjos paveikslo, kaip ir meilė gyvenimui, žavėjimasis jo spalvomis, įvairove, kaimo šventėmis, lauko darbais. Jos darbuose tiek emocinės ekspresijos, tiek spalvos ir ritmo dinamikos, tiek fantazijos laisvės, kad iš pirmo žvilgsnio patys paprasčiausi siužetai (kambariniai ir lauko augalai, etnografiniai tėviškės vaizdai ir Kauno architektūriniai peizažai, pajūrio ir stovyklaviečių pramogos ir pan.) stebina nuotaikos perteikimo įtaigumu, užkrečia gyvenimo džiaugsmu ir noru juo dalytis su savo mylimais žmonėmis, noru burtis draugėn ir džiaugtis visiems kartu." (Vilma Kilinskienė, "Virtualios parodos" /"Adelės Velykienės tapybos paroda „Kad viskas žydėtų“. Čiurlionio meno muziejus).

Autorės kūriniai aukcionuose: