|
Daugiau apie autorių
Dailininkas Jonas Mackevičius (1872-1954) 1894 metais baigė Dailės skatinimo draugijos mokyklą, 1896 metais – kunigaikštytės M. Taniševos dailės studiją Sankt Peterburge, 1896 m. tobulinosi privačioje I. Repino tapybos studijoje, 1896–1901 m. studijavo tapybą Sankt Peterburgo dailės akademijoje. J. Mackevičius kūryba buvo įtakota tuo metu pagarsėjusios realistų-žanrininkų dailininkų grupės „Peredvižniki“. Dailininkas lankėsi įvairiose Europos valstybėse, Mažojoje Azijoje, Palestinoje, Egipte ir kitur. J. Mackevičius 1907 metais dalyvavo pirmojoje lietuvių dailininkų parodoje Vilniuje, o vėliau įstojo į Lietuvių dailės draugiją. Ilgą laiką, 1914-1929 metais, gyveno Kaprio saloje, Italijoje. 1926 metais buvo surengtos jo kūrinių parodos Kaune ir kituose miestuose. J. Mackevičius iki 1940 metų ėjo Kauno meno mokyklos mokytojo pareigas, dėstė akvarelę ir piešimą. Per tą laiką dalyvavo dailės parodose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo vienas iš Lietuvos dailininkų draugijos steigėjų. 1938 metais apdovanotas DLK Gedimino III laipsnio ordinu. Artėjant sovietinei armijai prie Lietuvos 1944 metais pasitraukė į Vakarus ir apsigyveno Šveicarijoje, Roveredo kantone. J. Mackevičius buvo tradicinio akademinio realizmo atstovas, linkęs į romantizmą, kai kuriuose jo kūriniuose jaučiama impresionizmo įtaka. Jo brandaus kūrybos periodo peizažai pasižymi įtaigumu, puikia kompozicija, efektinga ryškia, skaidria koloristika. Dailininko tapybos darbų palikimas yra gausus, tačiau nedaug išlikęs.
Jonas Mackevičius. Tapyba. Jubiliejinė paroda 120-osios gimimo metinėms. Lietuvos dailės muziejus. Vilnius, 1992; K. Dobkevičius, „Vytauto Didžiojo menėje atgyja Jono Mackevičiaus paveikslai“ // XXI amžius, 2005.12.07.
|