Logotipas lt

 

Susisiekime: +370 60019573, Facebook2

 

Andriolis, Mykolas Elvyras (1836-1893)RSS

MYKOLAS ELVYRAS ANDRIOLIS (Michał Elwiro Andriolli). Dailininkas (grafikas, tapytojas). Gimė 1836 m. lapkričio 2 d. Vilniuje, mirė 1893 m. rugpjūčio 23 d. Nalenčiove (Lenkija).Pranciškaus Andriolio (Andriolli) sūnus. Nuo 1855 m. studijavo mediciną Maskvos universitete, vėliau mokėsi Maskvos tapybos skulptūros ir architektūros mokykloje. 1857 m. baigė Peterburgo Dailės akademiją. Tais pačiais metais Peterburgo dailės akademija už „Studento portretą“ suteikė jam neklasinio dailininko titulą. Nuo 1860 m. tobulinosi Romoje šv. Luko dailės akademijoje ir Paryžiuje. 1861 m. sugrįžo į Lietuvą, kur aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, kovėsi Liudviko Narbuto būryje. Po sukilimo slapstėsi Maskvoje, Peterburge. Buvo suimtas, kalintas, pabėgęs iš kalėjimo, emigravo į Paryžių. Ten kūrė iliustracijas žurnalams ir knygoms. 1866 m. grįžo į Lietuvą, buvo areštuolas ir ištremtas į Viatkos guberniją. Po amnestijos 1871 m. apsigyveno Varšuvoje. Kurį laika gyveno Vilniuje ir Kaune.

M. E. Andriolio kūryboje galima išskirti keletą etapų: pirmasis Lenkijos laikotarpis, Paryžiaus laikotarpis ir antrasis Lenkijos laikotarpis. 1871 m. apsigyvenęs Varšuvoje, bendradarbiavo žurnale „Kłosy“, vėliau iliustravo Antonio Malčevskio, Vladislovo Sirokomlės, Jono Chodzkos, Elizos Ožeškienės, Julijaus Slovackio, J. J. Kraševskio kūrinius. 1881 m. sukūrė ilistracijų Adomo Mickevičiaus poemai „Ponas Tadas“: „čia išryškėjo ypač gyvas, išraiškingas dailininko komponavimo būdas, ne tik iliustruojantis atitinkamus poemos fragmentus, bet ir kuriantis savarankišką plastinį pasakojimą“ [1].Paryžiaus laikotarpiu (nuo 1883) bendradarbiavo su garsia leidykla „Firmin-Didot“, sukūrė iliustracijų F. Kuperio, T. Gotjė, V. Šekspyro kūriniams.1886 m. grįžęs į Lenkiją, sukūrė iliustracijas A. Mickevičiaus „Gražinai“, „Konradui Valenrodui“, 1891–1892 m. nutapė 11 paveikslų Kauno katedrai.Be kitų jo kūrinių reikšmingi ir raižiniai, kuriuose vaizduojami Lietuvos istoriniai įvykiai – „Gedimino pilies statyba“ (1882), „Generolo Narbuto mirtis“. „Juose naudojama ta pati iliustracinė stilistika, tačiau plastiškumu, virtuoziška detalių ir visumos darna, dinamiška šriftų įvairove dailininkas prisidėjo prie tautinio Lietuvos atgimimo“ [2]. M. E. Andriolio „realizme visada buvo tiek daug fantazijos, kad jis nukrypdavo nuo tiesos, jo peizažai buvo kažkokie dekoratyvūs, su romantizmo bruožais, turintys savyje fantastiško veržlumo, be ramybės saiko“ [3].M. E. Andriolis – neoromantizmo atstovas. Be minėtų kūrinių, jis nupiešė istorinių ir buitinių kompozicijų, ciklą „1863 m. sukilimas Lietuvoje“, nutapė peizažų („Italijos peizažas“,1861 – LDM), portretų, realistinių kompozicijų bažnyčioms (Veliuonos –1864, Naugarduko – 1892–1893). 

Pagal LDM Lietuvos dailininkų duomenų bazės informaciją: Tekstas parengtas 2006-09-04 pagal „Lietuvos dailės istoriją“ (V., 2002, p. 251)ir Visuotinę lietuvių enciklopediją (V., 2001, t. 1, p. 499) Literatūra: 1, 2, 3. Lietuvos dailės istorija, sudarytojai A. Andriuškevičius, A. Butrimas ir kt., Vilnius, 2002, p. 251.

 

Autoriaus kūriniai aukcionuose: