Pablas Pikasas (1881–1973) – ispanų tapytojas, vienas žymiausių XX a. menininkų. Šis, daugelyje dailės sričių kūręs dailininkas, tapo tarptautine avangardo meno ikona. Ilgaamžis, labai gyvybingas, apdovanotas nepaprastu kūrybiniu talentu ir temperamentu, dailininkas buvo charizmatiška asmenybė ir nutiesė ne vieną naują kelią šiuolaikinėje dailėje. P. Pikasas virtuoziškai kūrė visose dailės srityse, kurias tik išbandė, stebino technikos preciziškumu ir novatoriškumu. Taip pat buvo apdovanotas ir neeiliniu piešėjo talentu, ko dažnai žiūrovas nepastebi jo ekstravagantiškuose tapybos darbuose, tačiau ši savybė puikiai atsiskleidžia dailininko grafikos darbuose. Grafika yra viena iš daugelio dailės šakų, kurias išbandė P. Pikasas. Jis kūrė daugeliu technikų: mecotintos, akvatintos, lino raižinio, tačiau labiausiai mėgo litografiją ir ofortą. Manoma, kad per visą gyvenimą P. Pikasas sukūrė apie 2000 autorinių grafikų. Grafikose kūrybos stilius evoliucionuoja panašiai, kaip ir tapyboje, tačiau būtent šioje srityje atsiskleidžia jo, kaip genialaus piešėjo talentas. 347 ofortus iš „Erotinių“ graviūrų ciklo P. Pikasas sukūrė 7 mėnesių laikotarpiu, nuo 1968 m. kovo 16 d. iki spalio 15 d. Ciklą sudaro keletas temų: Rafaelio ir jo mylimosios Fornarinos meilės scenos, kur dalyvauja Mikelandželas ir popiežius Julius II; garsių Rembrandto, Mane, Dega, Velaskeso, Delakrua paveikslų perdirbimas; tema „dailininkas ir modelis“ ir kt. Visus P. Pikaso paveikslus iš „Erotinių“ graviūrų ciklo galima pamatyti pasaulio muziejų kolekcijose: Barselonoje, Prancūzijos Nacionalinėje bibliotekoje, P. Pikaso muziejuje Paryžiuje, Čikagos meno institute, Kelno Liudviko muziejuje ir kt.
Autoriaus kūriniai aukcionuose: