Pavadinimas /
informacija: |
Kazys Skučas (1894-1941)
Lietuvos visuomenės veikėjas, generolas, paskutinės tarpukario Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministras. Gedimino 3 (1928) ir Vytauto Didžiojo 3 (1930) laipsnio ordinai, Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (2006, po mirties). |
Publikacijos: | Kazys Skučas / Algis Bitautas, Artūras Svarauskas, Mindaugas Tamošaitis „Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. vyriausybių ministrų biografinis žodynas“, 2016
Lietuvos ypatingojo archyvo virtuali paroda, skirta Kaziui Skučui https://alkas.lt/2021/05/07/isleista-knyga-apie-lietuvos-isduoto-vidaus-reikalu-ministro-k-skuco-likima/ |
Žanras: | fotografija |
Sukūrimo metai: | 1929-30 m. |
Sukūrimo technika: | sidabro bromido atspaudas |
Matmenys cm: (aukštis/ plotis) | 21,7×16 |
Būklė: | gera |
Įrašai: | Kitoje pusėje įrašas pieštuku: Pulkininkas Skučas. II Pėstininkų divizijos vadas. 1929-30 m. |
Daugiau apie autorių |
Skùčas Kazys 1894 03 14Mauručiai (Veiverių vlsč.) 1941 07 30Maskva, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas. Generolas (1939). 1912 baigęs Veiverių mokytojų seminariją mokytojavo. Per I pasaulinį karą 1915 mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, baigė Čiugujevo (Charkovo gubernija) karo mokyklą, tarnavo Rostove prie Dono, kovėsi fronte Galicijoje ir Karpatuose. 1918 grįžęs į Lietuvą organizavo Daugų ir Alytaus miliciją. 1919 01 savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu. Nuo 1919 03 Marijampolės miesto ir apskrities, nuo 1920 08 dar ir Suvalkų apskrities komendantas. 1919–20 dalyvavo Nepriklausomybės karo kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenėmis. 1921–22 Dešimtojo pėstininkų pulko vado padėjėjas (pavaduotojas), vadas.
1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 Kalvarijos įgulos viršininkas. 1923 12 perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą Trečiojo (Operacijų) skyriaus viršininku. Nuo 1925 Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų mokymo dalies vedėjas ir lektorius, dar ir žurnalo Kardas atsakingasis redaktorius. 1926 Kauno karo srities viršininkas ir Kauno įgulos komendantas. Dalyvavo 1926 Gruodžio septynioliktosios perversme. 1927–34 Antrosios karo apygardos (nuo 1931 Antrosios pėstininkų divizijos) viršininkas. 1930 baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus. 1934–37 ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos karo atašė Maskvoje. 1938–39 Karo mokyklos viršininkas. 1939 03–1940 06 vidaus reikalų ministras.
Nuo 1940 06 pradžios kartu su Valstybės saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu SSRS vyriausybės kaltintas organizavęs SSRS karinių bazių Lietuvoje karių grobimą ir šių bazių šnipinėjimą, šios vyriausybės reikalavimu 06 13 iš pareigų atleistas. 1940 06 14 Sovietų Sąjungos ultimatume Lietuvai reikalauta jį ir A. Povilaitį atiduoti į teismą. 1940 06 15 prasidedant SSRS okupacijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė leido jiems trauktis į Vokietiją, bet sieną pereiti tik sulaukus atskiro nurodymo. Su A. Povilaičiu nuvyko į jo tėviškę Žygaičiuose (Tauragės apskritis) prie Vokietijos sienos, bet jos neperėjo. Lietuvos policininkų buvo suimtas. Kalintas Kaune, 1940 07 23 išvežtas į NKVD Lubiankos kalėjimą Maskvoje, tardytas. 1941 07 08 SSRS Aukščiausiojo teismo Karo kolegijos nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.
1922 baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1923 Kalvarijos įgulos viršininkas. 1923 12 perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą Trečiojo (Operacijų) skyriaus viršininku. Nuo 1925 Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų mokymo dalies vedėjas ir lektorius, dar ir žurnalo Kardas atsakingasis redaktorius. 1926 Kauno karo srities viršininkas ir Kauno įgulos komendantas. Dalyvavo 1926 Gruodžio septynioliktosios perversme. 1927–34 Antrosios karo apygardos (nuo 1931 Antrosios pėstininkų divizijos) viršininkas. 1930 baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus. 1934–37 ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos karo atašė Maskvoje. 1938–39 Karo mokyklos viršininkas. 1939 03–1940 06 vidaus reikalų ministras.
Nuo 1940 06 pradžios kartu su Valstybės saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu SSRS vyriausybės kaltintas organizavęs SSRS karinių bazių Lietuvoje karių grobimą ir šių bazių šnipinėjimą, šios vyriausybės reikalavimu 06 13 iš pareigų atleistas. 1940 06 14 Sovietų Sąjungos ultimatume Lietuvai reikalauta jį ir A. Povilaitį atiduoti į teismą. 1940 06 15 prasidedant SSRS okupacijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė leido jiems trauktis į Vokietiją, bet sieną pereiti tik sulaukus atskiro nurodymo. Su A. Povilaičiu nuvyko į jo tėviškę Žygaičiuose (Tauragės apskritis) prie Vokietijos sienos, bet jos neperėjo. Lietuvos policininkų buvo suimtas. Kalintas Kaune, 1940 07 23 išvežtas į NKVD Lubiankos kalėjimą Maskvoje, tardytas. 1941 07 08 SSRS Aukščiausiojo teismo Karo kolegijos nuteistas mirties bausme. Sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.
V. Zabielskas, Kazys Skučas. Visuotinė lietuvių enciklopedija.